- nuruilėti
- nuruĩlėti 1. tr. nuvoluoti volu: Ana nora nuruĩlėt Vgr. 2. refl. tr. nusiplauti nešvarumus, ruilius: Ka besą ruilių, ka nusiruĩlėjau, nusiploviau Brs. \ ruilėti; nuruilėti; priruilėti; suruilėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
nuruilėti
Look at other dictionaries:
priruilėti — priruĩlėti tr. privoluoti volu, sulyginti žemę: Paskuo da priruĩlė[ja] i paliekta LKT51(Klk). ruilėti; nuruilėti; priruilėti; suruilėti … Dictionary of the Lithuanian Language
ruilėti — ruĩlėti, ėja, ėjo tr. 1. Yl žr. ruilioti 1: Mūsų vaikis išejo avižų ruĩlėti Šts. 2. kulti su ruiliu javus: Kol nebuvo kulamųjų mašinų, miežius liuobam su špikiniu ruiliu ruĩlėti Skd. ruilėti; nuruilėti; priruilėti; suruilėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suruilėti — suruĩlėti tr. suvoluoti volu, sulyginti žemę: Pasėti javai yr gerai suruilėti Lž. Su tavo ruiliu negal krumslių suruilėt Lž. ruilėti; nuruilėti; priruilėti; suruilėti … Dictionary of the Lithuanian Language
